Lietuviai ir dirbtinis intelektas: kodėl dauguma vis dar nežino, kaip juo naudotis

2022 metų pabaigoje „ChatGPT” pasirodė internete ir per du mėnesius surinko 100 milijonų vartotojų – greičiau nei bet kuri kita programa istorijoje. Žiniasklaida kalbėjo apie revoliuciją. Socialiniai tinklai buvo pilni eksperimentų. Atrodė, kad visi naudoja AI.

Realybė pasirodė kitokia.

Kiek žmonių iš tikrųjų naudoja AI?

„Pew Research Center” 2025 metų tyrime nustatyta, kad tik 14 % amerikiečių buvo naudoję „ChatGPT” – nors 58 % apie jį buvo girdėję. Europoje situacija panaši arba net konservatyvesnė: Europos Komisijos duomenimis, tik apie ketvirtadalis ES gyventojų reguliariai naudoja AI įrankius kasdieniam darbui. Lietuva šiame kontekste neišsiskiria – pagal „Eurostat” skaitmeninių įgūdžių rodiklius Lietuva atsilieka nuo Vakarų Europos šalių lyderių, o pažangūs skaitmeniniai gebėjimai, įskaitant AI naudojimą, tebėra nedaugelio privilegija.

Kitaip sakant: dauguma žmonių apie AI girdėjo, bet nesupranta, ką su juo veikti. Ir tai visiškai normalu – nauja technologija retai iš karto pasiekia kiekvieną.

Problema ta, kad atotrūkis tarp tų, kurie moka naudoti AI, ir tų, kurie nemoka, greitai virsta konkurenciniu pranašumu arba trūkumu – darbo rinkoje, versle, kasdienėje veikloje.

Kodėl žmonės nepradeda?

Štai labiausiai paplitę paaiškinimai, kodėl žmonės vengia AI:

„Nežinau, kaip tai veikia.” Daugelis mano, kad prieš naudojant technologiją reikia ją suprasti. Tačiau tai tas pats, kaip atsisakyti vairuoti, kol neišmoksite mechanikos. AI pokalbių įrankiai sukurti taip, kad bet kas galėtų pradėti be jokių techninių žinių.

„Tai ne man – tai programuotojams.” Ši klaidinga nuomonė turbūt labiausiai stabdo. AI įrankiai šiandien skirti ne tik kūrėjams – jie naudingi buhalteriui, pardavimų vadybininkui, mokytojui, gydytojui, verslininkui ar bet kuriam biuro darbuotojui.

„Bijau padaryti klaidą.” AI kartais klysta – tai tiesa. Tačiau tai nėra priežastis nesinaudoti; tai priežastis tikrinti svarbią informaciją, kaip tikrintumėte bet kurį kitą šaltinį.

„Neturiu laiko mokytis.” Šis argumentas apsiverčia: daugeliui žmonių AI sutaupo daugiau laiko, nei reikia jo išmokti. Per dvi valandas galima įsisavinti pagrindus, kurie vėliau sutaupys valandas per savaitę.

Kokie įrankiai egzistuoja ir kuo jie skiriasi?

Šiandien rinkoje yra keli pagrindiniai AI pokalbių įrankiai. Visi jie veikia panašiai: jūs rašote, ko norite, o sistema atsako. Skirtumai – detalėse.

ChatGPT

„OpenAI” sukurtas įrankis – dažniausiai minimas ir plačiausiai žinomas. Nemokama versija leidžia rašyti tekstus, gauti atsakymus ir ieškoti idėjų. Mokama versija (apie 20 EUR per mėnesį) suteikia galimybę generuoti vaizdus, analizuoti dokumentus ir naudoti papildomus įrankius.

Kam tinka: El. laiškų rašymui, tekstų redagavimui, klausimų ir atsakymų seansams, planų sudarymui.

Daugiau apie „ChatGPT” – „Kas yra ChatGPT ir kaip juo naudotis?”

Google Gemini

„Google” sukurtas AI, gerai suderintas su „Gmail”, „Docs” ir kitomis „Google” paslaugomis. Jei naudojate „Google” ekosistemą, „Gemini” gali tiesiogiai dirbti su jūsų dokumentais ir el. laiškais.

Kam tinka: Žmonėms, kurie darbe aktyviai naudoja „Google” produktus.

Microsoft Copilot

Įmontuotas į „Microsoft 365” programų paketą – „Word”, „Excel”, „Outlook”, „Teams”. Jei jūsų įmonė dirba „Microsoft” aplinkoje, „Copilot” gali generuoti dokumentus, apibendrinti susirinkimus ir rengti ataskaitas.

Kam tinka: Organizacijoms, veikiančioms „Microsoft” aplinkoje – biuro darbuotojams, buhalteriams, vadovams.

Claude

„Anthropic” kuriamas įrankis, dažnai vertinamas kaip geresnis ilgesnių tekstų analizei ir rašymui. Nemokama versija prieinama visiems.

Kam tinka: Ilgesnių dokumentų, sutarčių, straipsnių apdorojimui.

Daugiau apie „Claude” – „Kas yra Claude Cowork ir kaip juo naudotis?”

Visų šių įrankių nereikia. Pradėkite nuo vieno – geriausiai nuo „ChatGPT” arba „Gemini”, nes jie prieinami be papildomos prenumeratos. Jei kyla klausimas, kurį pasirinkti, skaitykite: „Kurį AI rinktis agentų eroje: praktinis gidas”.

Ką konkrečiai galima daryti?

Čia ne teorija – tai tikrosios užduotys, kurias kasdien atlieka žmonės be jokio techninio išsilavinimo.

Rašyti el. laiškus greičiau. Užuot spoksodami į tuščią ekraną, parašykite: „Parašyk profesionalų atsiprašymo laišką klientui, kurio pristatymas vėlavo.” Juodraštį gausite per 10 sekundžių – belieka redaguoti.

Suprasti sudėtingus dokumentus. Turite perskaityti ilgą sutartį, teisės aktą ar techninį aprašymą? Įkelkite tekstą ir parašykite: „Paaiškink šį tekstą paprastai ir išryšk svarbiausius dalykus.” Daugiau apie šį panaudojimo atvejį – „AI ir kasdieniai dokumentai: kaip suprasti tai, ko niekas nepaaiškino”.

Ruoštis susirinkimams. „Rytoj turiu susirinkimą su potencialiu klientu iš statybų sektoriaus. Kokius klausimus turėčiau užduoti ir ko turėčiau vengti?” Panašiu principu galima repetuoti ir sudėtingus asmeninius pokalbius – „Repeticija su AI: kaip pasiruošti pokalbiui, kurio bijote”.

Kurti turinio idėjas. Socialinių tinklų įrašams, naujienlaiškiams, straipsniams – AI per minutę gali pasiūlyti dešimtis idėjų, iš kurių pasirenkate ir redaguojate.

Versti ir pritaikyti tekstus. Ne tik išversti, bet ir pritaikyti kultūriniam kontekstui: „Išversk į anglų kalbą ir padaryk skambantį profesionaliai anglakalbiams skaitytojams.”

Analizuoti duomenis. Turite „Excel” lentelę? Įkelkite ją ir paklauskite: „Kurie mėnesiai buvo patys silpniausi ir kodėl?” – gausite analizę be jokių formulių.

Nesitikite, kur pradėti? Skaitykite: „Ar ši užduotis tinka AI? Praktinis vertinimo gidas”.

Kaip pradėti šiandien?

Jei dar niekada nebandėte, štai paprasčiausias kelias:

Atidarykite chatgpt.com arba gemini.google.com
Susikurkite nemokamą paskyrą (pakanka el. pašto adreso)
Parašykite vieną realią užduotį iš savo darbo ar kasdienio gyvenimo
Peržiūrėkite atsakymą ir, jei reikia, pataisykite

Pirmą kartą atsakymas gali nustebinti – tiek kokybe, tiek greičiu. Gali ir nuvylauti – tuomet perrašykite užklausą konkrečiau.

Svarbiausia: pirmoji užklausa svarbesnė už tobulą užklausą. Pradėkite nuo ko nors realaus ir pamatysite, ar tai naudinga jūsų situacijoje.

Apie organizacijas

Tas pats vaizdas galioja ir įmonėms. Europos Komisijos 2024 metų duomenimis, tik apie 8 % ES įmonių naudoja AI sprendimus – ir dauguma jų yra didelės korporacijos. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės Lietuvoje dažniausiai žino apie AI egzistavimą, tačiau nėra integravusios jokio įrankio į kasdienę veiklą.

Tai reiškia, kad organizacija, kuri šiandien pradeda sistemingai naudoti AI net paprastoms užduotims – el. laiškams, susirinkimų protokolams, ataskaitoms – jau yra priekyje didžiosios dalies konkurentų.

Kaip tas perėjimas nuo individualių bandymų prie bendro standarto atrodo praktikoje, aprašyta čia: „Nuo bandymų prie standarto: kaip AI diegimas atrodo organizacijoje”.

Bet šis straipsnis pirmiausia apie žmones, ne sistemas. Nes organizacijos keičiasi tada, kai keičiasi žmonės. O žmonės keičiasi, kai savo akimis pamato, kad kažkas veikia ir yra naudinga.

Pabaiga

AI nėra stebuklinga technologija, kuri išsprendžia viską. Ji nėra ir kažkas, ko reikia bijoti ar sau drausti. Tai įrankis – kaip skaičiuotuvas, kaip interneto paieška, kaip el. paštas.

Skirtumas tik tas, kad šis įrankis dar labai naujas ir dauguma žmonių dar nėra suformavę įpročio juo naudotis.

Verta pradėti ne todėl, kad tai madinga. Verta pradėti todėl, kad tai sutaupo laiką – o laikas yra vienintelis išteklius, kurio negalima atgauti.